Tikroji hipnozės prigimtis mokslininkams nėra žinoma, neaišku, kas ir kada pirmieji pradėjo naudoti šį reiškinį, tačiau yra manoma, o kai kurie teigia, kad yra net įrodymų, jog apie 4000 m. pr. m. e. šumerai jau naudojo hipnozę. Europoje ji praktikuojama nuo XVIII a.

     Yra dvi hipnozės rūšys:

a)      Paprastoji arba išorinė. Ji vyksta, kai dalyvauja mažiausiai du žmonės, tai yra į hipnozės būseną įveda kitas žmogus.

b)      Autohipnozė: kai asmuo taiko hipnozę pats sau.

Yra ir trečioji rūšis, tačiau apie ją nėra patikrintų duomenų. Manoma, kad itin retais atvejais pacientas gali sukelti šią būseną hipnotizuotojui. Deja, nežinome, kaip tai vyksta.

      Siaubo trilerius žiūrintys žmonės dažnai susikuria klaidingą, netgi gąsdinančią nuomonę apie hipnozę. Taigi išsiklaidysiu keletą populiariausių mitų:

1.      Užhipnotizuotas žmogus gali išplepėti apie save dalykus, kurių būdamas normalios būsenos nenorėtų atskleisti. Tai netiesa, nes hipnozės būsenos esančio žmogaus sąmonė ir pasąmonė išlieka būdrios, o tai reiškia, kad užhipnotizuotasis visą laiką supranta, ką sako.

2.      Užhipnotizuotą žmogų galima priversti daryti tai, ko nori hipnotizuotojas. Kaip jau supratote, dėl sąmonės budrumo hipnozės metu žmogus puikiai supranta savo veiksmus, ir būtent todėl darys tik tai, kas neprieštarauja jo moralei.

3.      Iš hipnozės galima nebepabusti.  Tai niekaip nėra įmanoma dėl to, kad hipnozė – būsena tarp miego ir būdravimo. Jeigu dėl kažkokių priežasčių hipnozuotojas nepanaikintų šios būsenos, ji pereitų į paprasčiausią miegą, o vėliau – įprastą pabudimą. Tačiau, kartais kol hipnozė pereina į miegą praeina nemažai laiko, kurio metu užhipnotizuotasis gali pajausti įvairių sutrikimų, pavyzdžiui, šidries veiklos.

4.       Žmogų galima užhipnotizuoti prieš jo valią. Jau seniausiai įrodyta, kad jeigu pacientas nenori, jo psichika priešinasi ir joks profesionalas jo neužhipnotizuos. Kita vertus, nesunkiai įmanoma taikyti hipnozę  žmonėms jiems to nežinant.

 O štai keli įdomūs faktai apie hipnozę:

1.      Užhipnotizuoto žmogaus pulsas sulėtėja iki maždaug 40 tvinksnių per minutę (normalioje būsenoje turėtų būti 60 – 80 tvinksnių), sumažėja puslas, deguonies sunaudojimas, raumenys atsipalaiduoja labiau nei miegant, padidėja imlumas įtaigai.

2.      Žmogaus smegenys skleidžia bangas, kurias galima išmatuoti hercais. Miego būsenos šio bangos neviršija 8 hercų, būdraujant – ne mažiau 13, o esant hipnozės būsenos – 12–18 hercų. Būtent šių bangų sklidimas patvirtina, kad hipnozė yra būsena tarp miego ir būdravimo

3.      Psichinių ligonių ir žmonių su žemu intelekto lygių neįmanoma užhipnotizuoti. 

4.      Nėra ištirta, kodėl vieni žmonės lengviau negu kiti pasiduoda hipnozei, tačiau aišku, kad tai nepriklauso nuo charakterio.

5.      Teoriškai, išmokti atlikti hipnozę gali kiekvienas, tačiau praktškai tai ne visiems pavyksta, pavyzdžiui, dėl per aukšto balso tembro ar siplnesnės psichoenergetikos.

     Nepaisant to, kad hipnozė gali pasirodyti pakankamai saugi, specialistai teigia, kad ji nekelia pavojaus tik tada, kai atliekama profesionalų. Deja, hipnozė yra dar nepakankamai ištirta ir mažai taikoma. Matyt, ne taip paprasta įsibrauti į žmogaus pasamonę ir nepakenkti, juo labiau, kad bet kuris gydymas gali atnešti tik žalos, jeigu dirbama neteisingai, o hipnozė – labai sudėtingas,daug susikaupimo ir žinių reikalaujantis metodas, kurio net visos pasėkmės nėra žinomos.